- retybė
- retýbė sf. (1), retỹbė (2) BŽ496 1. SD330, N, Sut, M, BŽ496 retumas: Retýbė gi tų miežių – kur ne kur daigelis Sb. 2. Blv retas daiktas, retenybė: Norįs važiuoti į svečią šalį pasižmonėti, pasižiūrėti šiokių tokių keistybių, retybių S.Dauk. Ale kas tai per moteriškė! Retybė bei didelė retybė skaitliuje dukterų Ievos Bs. Radau retybę, kuri mane labai pradžiugino A1884,249. Tiktai kaip retybė galima paminėti prie Juodkrantės ir Rasytės didelis miškas Vr. 3. lėtumas: Ale jau retýbė nesvietiška! Ut.
Dictionary of the Lithuanian Language.
